Manau, kad nuo pat intuicijos ir taikymo pradžios 2019 m. gruodžio mėn. Europos žaliojo kurso politika nubrėžė svarbią ir aiškią ribą tarp ekonomikos, daugiausia grindžiamos iškastiniais angliavandeniliais, ir ekonomikos, grindžiamos atsinaujinančiųjų išteklių kuro naudojimu. Europos bendrija, turėdama pasaulinį autoritetą, pirmą kartą nustatė tikslą iki 2050 m. pasiekti nulinį grynąjį išmetamųjų teršalų kiekį. Tai bus įmanoma plėtojant švariuoju vandeniliu grindžiamą ekonomiką. Kad tai įvyktų, turėsime pašalinti didelį vandenilio energijos sistemų silpnumą, šio nuostabaus energijos nešiklio saugojimo saugumą. Tarp epochinių sprendimų yra kietojo kūno saugojimas, kuris remiasi nanotechnologijomis, pažangiomis medžiagomis ir fotonika. Šis saugojimo režimas garantuoja didelį energijos tankį tiek gravimetriniu, tiek tūriniu santykiu, užtikrinant labai aukštus saugos standartus. Todėl investicijos ir moksliniai tyrimai turėtų būti nukreipti į šį konkretų tikslą.