Būsimas Europos Sąjungos biudžetas turi atspindėti realius poreikius, o vienodų galimybių gauti sveiko, vietinio ir etiško maisto užtikrinimas turėtų būti pagrindinis prioritetas. Dabartinė maisto sistema neveikia – vartotojai gauna labai perdirbtų maisto produktų, kurie kenkia visuomenės sveikatai, aplinkai ir gyvenimo kokybei. Moksliniai tyrimai rodo, kad reikia pertvarkyti maisto sistemą, kad ji taptų augalinės kilmės ir teisingu modeliu. Ataskaitoje „Maisto sistemos poveikis biologinės įvairovės nykimui“ (Chatham House, 2021 m.) pabrėžiama, kad dabartinis žemės ūkio modelis yra pagrindinė biologinės įvairovės nykimo ir ekosistemų būklės blogėjimo priežastis. Savo ruožtu IPCC ataskaitoje (2023 m.) nurodyta, kad perėjus prie augalinės mitybos galima gerokai sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Šių tyrimų rezultatai yra aiškūs: Augalų sektorius turi būti remiamas ES lėšomis pagal bendrą žemės ūkio politiką, struktūriniais fondais ir sanglaudos politika. Europos Sąjunga turėtų užtikrinti sąžiningas galimybes augalinių maisto produktų gamintojams gauti finansavimą ir sukurti sveiką maisto aplinką. Mažmeninės prekybos tinklai turi skatinti sąžiningą vietos maistą, o viešosios institucijos, pavyzdžiui, mokyklos, vaikų darželiai ir ligoninės, turėtų užtikrinti galimybę gauti maistingo augalinio maisto. Nėra pagrindo skirti papildomą ES finansavimą gyvulininkystės sektoriui remti. ES biudžeto lėšomis turi būti remiama žalioji maisto ir ūkininkavimo sektorių industrializacija, piliečių sveikata ir aplinkos apsauga.