ES ilgalaikiame biudžete pirmenybė turi būti teikiama kaimo atgaivinimui, remiant socialines įmones pirminės gamybos srityje, užtikrinant ekonominį atsparumą, tvarumą ir darbo vietų kūrimą. Kaimo vietovės susiduria su gyventojų skaičiaus mažėjimu, ekonomikos nuosmukiu ir ribotomis galimybėmis, nepaisant to, kad jos yra labai svarbios apsirūpinimo maistu saugumui ir žaliajai pertvarkai. Socialinės įmonės gali sumažinti atotrūkį skatindamos vietos gamybą, žiedinės ekonomikos modelius ir bendruomenines inovacijas. Tačiau biurokratinė našta, ribotos galimybės gauti finansavimą ir sudėtingi finansavimo mechanizmai trukdo socialinėms įmonėms gauti ES lėšų. Kitame ES biudžete turi būti: - supaprastinti socialinės ekonomikos subjektams ir jiems atstovaujančioms organizacijoms taikomas administracines procedūras, susijusias su BŽŪP, ESF+ ir Sanglaudos fondo asignavimais. - užtikrinti, kad tinkama ES finansavimo dalis pasiektų smulkiuosius gamintojus, kooperatyvus ir kaimo socialines įmones, taip sumažinant priklausomybę nuo didelių žemės ūkio įmonių. Skatinti socialiai atsakingus viešuosius pirkimus (SRPP) maisto, energetikos ir kaimo paslaugų srityse. - remti skaitmeninimą ir mokymą siekiant modernizuoti kaimo socialinės ekonomikos iniciatyvas, be kita ko, finansuojant darbuotojų kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo programas. - Į BBIR neįtraukti žuvininkystės ir akvakultūros sektoriaus ir pirminės žemės ūkio produktų gamybos sektoriaus socialinių įmonių. Pirmenybę teikiant socialine ekonomika grindžiamai kaimo plėtrai, ES biudžetas gali padidinti ekonominę įtrauktį, aprūpinimą maistu ir aplinkos tvarumą, kad kiekvienas euras būtų svarbus Europos piliečiams.