Ketvirtadalis ES piliečių teigia turintys negalią, t. y. daugiau kaip 100 mln. žmonių. Tačiau, pasak Europos Audito Rūmų, ES veiksmai remiant neįgaliuosius turėjo tik nedidelį poveikį. Neįgalieji kasdieniame gyvenime vis dar susiduria su įvairių formų diskriminacija ir kliūtimis. Daugelis viešųjų pastatų ir transporto sistemų tebėra neprieinami. Darbo vietoje jiems nepakankamai atstovaujama ir trūksta tinkamos paramos, kad jie galėtų toliau dirbti. Neįgaliems vaikams sunku gauti jų poreikius atitinkantį įtraukų švietimą. Be to, jie susiduria su didelėmis kliūtimis, trukdančiomis naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, sportu, kultūra ir dalyvavimu politiniame gyvenime. Šios sisteminės kliūtys didina socialinės atskirties ir skurdo riziką. Žinoma, valstybės narės atlieka svarbų vaidmenį, tačiau ES turi rodyti pavyzdį ir raginti imtis ryžtingesnių veiksmų. Nors 2021–2030 m. ES strategijoje dėl negalios nustatyti plataus užmojo tikslai, dabartinė stebėsenos sistema aiškiai neparodo, kaip ES lėšomis gerinamas neįgaliųjų gyvenimas. Siekdama pašalinti šias spragas, ES turėtų gerokai padidinti savo finansavimą, kad pagerintų prieinamumą, investuotų į įtraukaus švietimo programas, remtų profesinės integracijos iniciatyvas ir pradėtų informuotumo didinimo kampanijas, kuriomis būtų kovojama su stereotipais. Šių veiksmų stiprinimas yra ne tik teisių klausimas, bet ir būtina kurti teisingesnę Europą, kurioje kiekvienas galėtų gyventi oriai ir nepriklausomai, nepaisant jo gebėjimų.