Kartų solidarumas yra veiksmingiausias šeimoje, kuri tebėra pagrindinė paramos išlaikomiems vaikams, jaunesniems suaugusiesiems ir vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems reikia priežiūros, teikėja. Todėl šeimos politika yra labai svarbi sprendžiant šį klausimą. Antra, kartų tarpusavio teisingumas yra susijęs su tuo, kaip finansiniai ištekliai ir sprendimų priėmimo galia paskirstomi skirtingoms amžiaus grupėms, taip pat su tuo, kaip asmenys gali prisidėti prie teisingo ir pagal amžių subalansuoto gerovės valstybės modelio. Pavyzdžiui, vėlesnis išėjimas į pensiją ir (arba) susitarimai dėl lanksčių darbo sąlygų vyresniame amžiuje galėtų padėti sumažinti pensijų sistemoms tenkančią finansinę naštą. Tačiau, kad tai būtų teisinga, reikėtų atsižvelgti į asmenų gebėjimą dirbti ilgiau, pvz., priklausomai nuo jų sveikatos būklės, šeiminės padėties, išsilavinimo, mokymosi visą gyvenimą galimybių ir galimybių patekti į darbo rinką. Tiek šeimos, tiek darbo rinkos politikoje turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad mūsų šeimos tampa vis įvairesnės socialinių ir demografinių savybių, tokių kaip amžius, sveikata, šeimos sudėtis, išsilavinimas ar etninė kilmė, požiūriu. Tai paveiks skirtingų šeimų skirtinguose regionuose ir vietose gebėjimą prisitaikyti prie darbo rinkos ar naujų iššūkių, tokių kaip klimato kaita. Kartų dialogas, atsižvelgiant į visų amžiaus grupių žmonių interesus, patirtį ir perspektyvas, yra labai svarbus siekiant užtikrinti, kad nė viena karta nebūtų palikta nuošalyje.