Įsivaizduoju Europos Sąjungą, kurioje kartų solidarumas yra ne tik idealas, bet ir gyva tikrovė, kai vyresnio amžiaus žmonių išmintis, jaunimo energija ir darbingo amžiaus gyventojų patirtis padeda kurti atsparią, įtraukią ir tvarią visuomenę. Šioje būsimoje ES politika skirta ne tik šiandienos rinkėjams, bet ir ateities kartoms. Viešosios erdvės skirtos prieinamumui ir sąveikai tarp amžiaus grupių, švietimo sistemose pirmenybė teikiama empatijai ir pilietiniam dalyvavimui, o demokratiniuose procesuose vertinami visų amžiaus grupių balsai. Kad ši vizija taptų realybe, turime veikti dabar. Pirma, turime investuoti į kartų dialogą – kurti platformas mokyklose, bendruomenėse ir darbo vietose, kuriose įvairaus amžiaus žmonės galėtų dalytis patirtimi, idėjomis ir iššūkiais. Antra, turime teikti pirmenybę tvariai politikai, kuria atsižvelgiama į ilgalaikį poveikį tiek žmonėms, tiek planetai, t. y. klimato kaitos, skaitmeninės transformacijos ir ekonominės nelygybės problemų sprendimui numatant perspektyvas. Galiausiai ES institucijos turi užtikrinti, kad jaunimas turėtų vietą prie stalo – ne kaip žetonai, o kaip lygiaverčiai partneriai formuojant ateitį. Kurti vieningą, klestinčią visuomenę reiškia atsisakyti amžiaus nulemto susiskaldymo ir puoselėti kultūrą, kurioje mokymasis ir atsakomybė yra bendri visoms kartoms. Sprendimai, kuriuos šiandien priimame, turi būti grindžiami palikimo principu – ne tik tuo, ką pasiekiame dabar, bet ir tuo, ką paliekame nuošalyje. Nuo to priklauso ES ateitis.