Viena iš sričių, kurioje turi būti skubiai sprendžiamas kartų teisingumo klausimas, yra klimato politika. Klimato kaita yra neatidėliotinas pavyzdys, kaip trumpalaikiai sprendimai gali turėti pražūtingų ilgalaikių pasekmių. Tačiau jaunuoliai – tie, kurie su šiomis pasekmėmis gyvens ilgiausiai – dažnai negali formuoti politikos, kuria siekiama jas išspręsti. Mums reikia aiškiai pakeisti ES klimato strategiją: pirmenybė turi būti teikiama ilgalaikiam poveikiui, o ne tiesioginiam politiniam ar ekonominiam patogumui. Kiekvienas svarbus aplinkosaugos sprendimas turėtų apimti konsultacijas su jaunimu kaip standartinę praktiką, o ne išimtį. Jaunimo klimato tarybos tiek nacionaliniu, tiek ES lygmenimis turėtų turėti realios įtakos, o atitinkamuose komitetuose joms turėtų būti suteikti balsavimo arba patariamieji įgaliojimai. Be to, mokyklose reikėtų mokyti kartų klimato teisingumo – ne tik kaip mokslinio klausimo, bet ir kaip pilietinės atsakomybės. Kita vertus, vyresnio amžiaus kartos turėtų dalyvauti rengiant informuotumo didinimo kampanijas ir kartų projektus, kurie suburtų jaunimą ir vyresnio amžiaus žmones dirbti tvarumo iniciatyvų srityje savo bendruomenėse. Jei klimato kaita yra iš kartos į kartą besitęsianti krizė, atsakas turi būti pritaikytas iš kartos į kartą. Europa gali rodyti pavyzdį parodydama, kad atsakomybė už aplinką yra bendra pareiga ir kad kuriant gyvybingą ateitį svarbus kiekvienas balsas, nepriklausomai nuo amžiaus.