Įsivaizduoju ES, kurioje formuojant mūsų bendrą ateitį vienodai vertinami visų kartų – jaunų, senų ir tarpinių – balsai. Iš tiesų klestinti visuomenė būtų kuriama iš kartos į kartą: kur jaunimas atneša naujovių ir energijos, vyresnės kartos siūlo išmintį ir patirtį, o vidurinės kartos padeda sujungti abu pasaulius per lyderystę ir bendradarbiavimą. Kas dabar turėtų įvykti, kad tai taptų realybe? Kiekviena svarbi politika – nuo klimato iki būsto ir skaitmeninės transformacijos – turėtų apimti oficialias konsultacijas su jaunimo tarybomis, vyresniųjų pareigūnų tinklais ir kartų forumais, siekiant užtikrinti, kad sprendimai būtų naudingi visoms amžiaus grupėms. Švietimas neturėtų baigtis mokykloje. Mums reikia tvirtų programų, kurios padėtų vyresnio amžiaus žmonėms toliau naudotis naujomis technologijomis ir įgalintų jaunimą pilietiniu ir demokratiniu raštingumu. Miestai ir miesteliai turėtų skatinti bendrus bendruomenių centrus, kuriuose kartos galėtų susitikti, keistis idėjomis ir užmegzti ryšius – nuo bendro būsto projektų iki mišraus amžiaus kultūros centrų. Teisingumas klimato srityje iš esmės yra kartų tarpusavio teisingumas. Priimant sprendimus turi būti atsižvelgiama į ilgalaikį poveikį aplinkai, o jaunimas turi aktyviai dalyvauti tvarumo strategijose. Vieninga Europa prasideda nuo suvienytų kartų. Nutieskime tiltus tarp amžiaus grupių, o ne sienas, ir kurkime politiką, kuri padėtų kiekvienam piliečiui, nepriklausomai nuo jo amžiaus, prisidėti prie klestinčios visuomenės ir gauti iš jos naudos.