ES, kurioje kartos vienijasi siekdamos klestinčios visuomenės, visų amžiaus grupių žmonės šiandien gyvena taikiame pasaulyje su klestinčia gamtine aplinka ir socialinėmis bei ekonominėmis sistemomis, kurios leidžia jiems gyventi geriausią gyvenimą – jie turi galimybę gauti išsilavinimą, maistą ir būstą, gali naudotis viešuoju transportu ir dviračiais, kad patektų ten, kur eina, jie turi galimybę dirbti darbą, už kurį gauna pakankamą užmokestį už gerą gyvenimą. Pasibaigus jų profesiniam gyvenimui, jie turi pensiją, leidžiančią jiems gyventi be finansinio streso. Tą patį galima pasakyti ir apie praėjus 50 metų nuo šiandienos, kai šie jaunuoliai išeina į pensiją ir pereina nuo darbo prie pensijų. Tas pats pasakytina ir po 50 metų, kai jų anūkai stovi savo vietoje. Visa tai reikalauja, kad politikos formavimo procesuose būtų atsižvelgiama į ilgalaikį ir kompleksinį politikos poveikį dabartinėms ir būsimoms visų amžiaus grupių kartoms. Šiuo tikslu ES turi naudoti tokias priemones ir metodus kaip strateginis prognozavimas ir integruoti modeliai, kad atrodytų ilgesniu laikotarpiu. Silosas turi būti sujungtas tarp politikos sričių, o su įprastais neekspertais, ypač jaunimu, kaip dar negimusių kartų įgaliotiniais, reikia konsultuotis, kad jie žinotų savo poreikius, baimes ir troškimus šiandienos ir ateities pasauliui. Šis bendradarbiavimas turi būti prasmingas ir daryti realų poveikį politikai. Ateities kartoms skirtų institucijų pavyzdžiai ir kartų tarpusavio sąžiningumas visame pasaulyje gali būti pavyzdžiai, iš kurių ES galėtų pasimokyti ir kuriais galėtų remtis.