Italijoje valstybinis švietimas yra vienas iš pagrindinių klestinčios ir teisingos visuomenės kūrimo ramsčių, tačiau pernelyg dažnai jis negauna pelnyto įvertinimo. Valstybinės mokyklos yra vieta, kurioje ateities kartos gali mokytis, įgyti įgūdžių ir vertybių, tačiau būtina nuodugniai apsvarstyti mokymo metodikas. Šiandien labiau nei bet kada būtina atnaujinti ir atnaujinti pedagoginį požiūrį, kad jis atitiktų sparčiai kintančio pasaulio poreikius, daugiausia dėmesio skiriant tvarumui, įtraukčiai ir teisingumui. Be to, jaunimas turi būti išklausytas švietimo procese. Jų balsai, patirtis ir perspektyvos yra labai svarbūs kuriant mokyklų sistemą, kuri ne tik perduoda žinias, bet ir iš tikrųjų pasiruošia ateities gyvenimui ir iššūkiams. Valstybinis švietimas negali būti tik garantuota teisė, bet turi tapti realia galimybe kiekvienam asmeniui, kur kiekvienas jaunuolis gali išreikšti savo potencialą ir aktyviai prisidėti prie visuomenės. Šiuo tikslu būtinos bendros institucijų, mokytojų ir pilietinės visuomenės pastangos permąstyti švietimą, kad jis iš tiesų būtų pokyčių ir augimo visiems varomoji jėga.