Mano šalyje nuo COVID-19 krizės ir energetikos krizės gyvenimas labai pasikeitė. Kiekvieną dieną patiriame smurtą tarp nepilnamečių, smurtą šeimoje kaimo vietovėse ir didžiuosiuose miestuose. Neapykantą kurstančias kalbas viešosiose erdvėse, rasistinį smurtą pasienyje ir smurtą mokykloje pastaraisiais metais užfiksavo radikalaus smurto registratorių tinklas. Kiekvienas iš mūsų esame būsima auka, nes mūsų kasdieniame gyvenime randama daug incidentų. Dėl to, kad didelė dalis gyventojų nepasitiki valdžios institucijomis, aukos galvoja ir vengia oficialių skundų. Valstybė, savivaldybės ir mokyklos stengiasi rengti praktinius seminarus apie neapykantą kurstančias kalbas, tačiau jos nėra veiksmingos, nes šis reiškinys vystosi su didėjimo tendencija. Būtina, kad ES bendradarbiautų ir įsipareigotų visuomenei bei artimiausioje ateityje išvengtų blogesnių situacijų. Mes svajojame apie visuomenę, turinčią taiką ir supratimą, o ne neapykantą ir karą.